jautis

jautis
jáutis sm. (1) K, J, Sn; B, R, M 1. naminis gyvulys, karvės patinas; kastruotas bulius: Jauteliai, jauteliai – eina jaučiai baubdami, baubdami A.Strazd. Jáutis mauroja, baubia, baubinėja Grž. Jautis smailaragis Pn. Vesk karvę pri jaučio Lc. Jeigu dideliu balsu būtų galima lobius išlošt, jautis būtų turtingiausias gyvulys pasauly P.Cvir. Karvė buvo apsiejusi jaučiais Grg. | Dirbau kaip jautis, alkau kaip šuo P.Cvir. „Vakarų civilizacijos nešėjai“ į darbo žmogų žiūri kaip į darbo jautį arba į patamsių gaivalą sp. Žiemmičius veršius išromydavo dvare vengrai, ir jaučiai augdavo Skr. Ariamas jáutis KII578. Jáučiai geriau į žagrę tinka kai arkliai Skr. Paveizėjo jaučio (piktomis) akimis ir paniūrino šalin Šts. Dirbam kaip juodi jaučiai (labai sunkiai) Pls. Išgink jautukus paryčių! Dkš. Ar davei jautaičiuo gerti? Yl. Nemoka bernytis arti nei žagružės taisyti, palšus jaučius valdyti KlvD12. Nusilaužk rykštelę šėmiems jauteliams pasivaryti J.Jabl. Aš tau duosiu jaučių jungą, atvaduosiu savo mielą d. Savo karves, jaučius bei arklius pagal paprastą būdą ganė K.Donel1. Tebėr jáučiai veršiuose, žirgai kumeliuose JD1082. Kitiemus kliaudžia penki jungai jaučių DP276. O teip jis art eidavo su arkliu bei su jáučiu, į vieną žagrę sukinkytu Klp. Jauteli, ... mano duonpelnėli JD736. Ėdro, jauteli, vagavarėli! JD736. Ateis an man' jaunoja panelė, traukū, vežū jautelis (d.) Ds. Jautelius jungiau JD116. Didi veršiai apstojo mane, riebūs jaučiai apgulė mane BBPs22,12. Kraujas jaučių ir ožių VlnE51. Jaučiui kuliančiam neužriši nasrų Mž31. Buvo ... keltuva atimta: jaučiai, avys, asilai, velbliūdai Mž433. ^ Jautis nepaskandins, lydys neišganys VP210. Pučias kaip varlė prieš jautį Ds. Už marių jautis už tris kapeikas, bet paimk! Vb. Nagai aukso, gerklė jaučio (sakoma apie girtuoklį amatininką) Š. Jautį prarijęs, uodegos nebveikė (sunkesnį darbą įveikęs, lengvesnio nebegalėjo baigti) VP18. Senas jautis iš vagos nekrypsta (vagos negadina Trgn) Pln. Varlė jaučio nepraris Sim. Ne visados jaučiai mušti, neigi pietūs pastelioti CII1122. Jáučio sveikatą vyras turi Dbk. Ką čia jautį už uodegos suki (meluoji)! Šv. Papras jautelis vedamas, kumelys jojamas Žem. Verši, verši, kumet būsi jaučiu? VP49. Didelis kaip jautis, durnas kaip avinas Vel. 2. prk. negudrus, nemandagus, nesusivaldantis, griozdiškas žmogus: Tas jautis netura nė kiek gėdos Vvr. O tu, jauti be ragų, kur tavo razumas! Grk. Ee, jauti, begėdi, ką padirbai! Als. 3. BŽ55 astr. toks žvaigždynas.
◊ jaučio burbulai P bot. Trollius europaeus. jaučio burbulas P bot. kašubinis vėdrynas (Ranunculus cassubicus).
jaučių baubis B piemenų dievaitis.
medinis jautis R283, KII84 zool. stumbras (Bonassus, Bos urus).
jautis kuprius zool. Bos indicus: Jautis kuprius, arba zebu, gyvena Indijoje ir Rytų Afrikoje kaipo naminis gyvulys Blv.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • jautis — jáutis dkt. Vei̇̃slinis jáutis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • Savelio jautis — statusas T sritis zoologija | vardynas taksono rangas rūšis atitikmenys: lot. Bos sauveli angl. Cambodian forest ox; kouprey vok. Graurind; Kouprey rus. индокитайский серый бык; купрей pranc. kouprey ryšiai: platesnis terminas – jaučiai …   Žinduolių pavadinimų žodynas

  • rauloti — rauloti, oja, ojo NdŽ, FrnW 1. žr. raulioti 1: Jautis baubdamas raulo[ja] žemę Als. Pasiveizėk, kaip tas beprotis raulo[ja], kaip keliūs[e] klaupas Štk. Raulo[ja] jautis ir kasa duobę Šts. ║ I raulo[ja] lygu jautis kęsalį Slnt. ║ Ko čia rauloji… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ragas — rãgas sm. (4), ragaĩ pl. (4) 1. SD316, H, R, DŽ kieta, smaili gyvulio (ppr. žinduolio) kaktos išauga: Ragais badau SD373. Karvė langan barbena ragaĩs – nėr ko ėst Ktk. Kad laibi ragaĩ, tai karvė an pieno gera Mžš. Atejo, karvę už ragų̃, ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • raulioti — raulioti, ioja, iojo šnek. 1. tr. NdŽ, Klm, Varn, Kv versti, ardyti (žemę): Jautis su ragais ir su nagais raulioja žemę, t. y. kasa J. Buliukas, pamatęs svetimą žmogų, ėmė įsiręžęs kelmą raulioti, baubti Žem. Jautis kupstą raulioja Krkl. Tas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • traukti — traukti, ia, ė I, K, J, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD113, SD258, Q658, R413, R, H, Sut, N, L, M 1. tr., intr. LL294, NdŽ suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: Dešine ranka traukiame žnyplėse… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šokti — šokti, a ( sta Š, Pg, Mžš, Pnm, Aln, Dg), o K, Š I. atlikti tam tikrą staigų veiksmą. 1. intr. H, R, MŽ, N, M, L, LL226, DŽ, Vvr, Tl, Dr, Klk, Bsg, Krs, Kkl, Ss, Eiš, Mlk daryti šuolį: Per upelį šokte šoko R176. Jo čia per griovį šokta J.Jabl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žalas — 2 žãlas, à adj. (4) KBII114, K, LsB177, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; H, R, R184, MŽ, MŽ362, Sut, Kos58, RtŽ, L, ŠT184 kuris tamsiai rausvos spalvos (apie galvijus): Žalas jautis MŽ394, N. Žãlas jautis, o arklys raudas J. Karvės tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išversti — išver̃sti, išver̃čia (ìšverčia), ìšvertė 1. tr. D.Pošk, L, Rtr, DŽ parblokšti, paguldyti ant šono: Tik ėdalą gadina tas paršas – užkabinęs snukiu lovį išver̃čia Krs. Ir ėjo Jėzus bažnyčion Dievo, ir išvarė visus perkančius ir parduodančius… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • maujoti — 1 maujoti, oja, ojo 1. tr., intr. graibyti, ieškant ko (ppr. po ką nors skystą): Ana maujo[ja] po bliūdą J. Maujoti su tinklu po prūdą, su samčiu po bliūdą Als. Nemaujok kleckų iš kankolynės Pln. Maujoju kišenė[je], bet nerandu nėko Ggr. Ko taip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”